LIKIT » Lokalizavimas » Programų internacionalizavimas ir lokalizavimas
Lokalizavimas » Programų internacionalizavimas ir lokalizavimas
Kompiuterio tinkamumą konkrečiai kultūrinei terpei lemia jo programinė įranga.
Taigi, kiekviena valstybė turi turėti jos terpei tinkamą programinę įrangą.
Tačiau kiekvienai valstybei kurti originalią programinę įrangą būtų per brangu ir
nesuderinama su šiais laikais įprastu tarptautiniu bendradarbiavimu.
Problemą, kaip tą pačią programą pritaikyti skirtingoms kultūrinėms ir kalbinėms terpėms,
šiuolaikinė programinės įrangos industrija išsprendė labai paprastai:
programos internacionalizuojamos ir lokalizuojamos.
Programų internacionalizavimas.
Tarptautinei rinkai skirtos programos yra rašomos taip,
kad jas galima būtų lengvai pritaikyti konkrečiai kultūrinei terpei.
Jų funkcijos, priklausomos nuo kultūrinės terpės, sudedamos į atskirus modulius,
o tie moduliai programuojami taip, kad juos būtų galima lengvai pakeisti kitais arba perrašyti.
Programų lokalizavimas.
Tai veiksmas, atvirkščias internacionalizavimui.
Programa pritaikoma darbui konkrečioje kultūrinėje terpėje.
Didžiausią lokalizavimo darbų dalį sudaro dialogo tekstų ir elektroninių žinynų vertimas.
Todėl lokalizavimas dažnai tapatinamas su vertimu.
Internacionalizuotoje programoje jau iš anksto numatytos lokalizavimo galimybės.
Todėl tokias programas lokalizuoti lengviau.
Darbą paspartina ir iš anksto sudarytos pagalbinės programos, padedančios tvarkyti vertimą.
Todėl svarbus kriterijus pasirenkant programą yra jos lokalizavimo galimybių įvertinimas.
Grafinės terpės operacijų sistemos turi labai turtingas žmogaus ir kompiuterio sąveikos išraiškos priemones.
Ypač daug ir įvairios informacijos gali pateikti kompiuteris žmogui.
Išnyko ir programų komandų pavadinimų priklausomybė nuo dialogo kalbos,
nes komandų pavadinimai yra paslėpti programų viduje ir yra nepriklausomi nuo užrašų meniu bei dialogo languose,
kuriuos mato kompiuterio vartotojas. Dėl to dialogo pateikimas vartotojo kalba tapo visuotinai priimta norma.
Susiformavo programų vertimo į įvairias kalbas industrija.
Apie tai liudija lokalizavimo vadovėliai ir žinynai [Uren93, Kano95, IBM87, IBM90, Apple92].
Daugiau informacijos šia tema galima rasti Internete:
Lokalizavimo pramonės standartų asociacija: www.lisa.org
Programos lokalizavimo procesas ir kaina yra panašūs į knygos vertimo ir adaptavimo procesą ir kainą.
Abiem atvejais ekonomiją lemia masiškumas: kiek knyga turės skaitytojų (knygos tiražas) arba
kiek žmonių naudosis programa (programos licenzijų skaičius).
Pažiūrėję į verčiamų knygų tiražus, matome, kad jie retai būna mažesni, negu tūkstantis egzempliorių.
Analogišką situaciją pastebime ir programų, kurių licenzijų skaičius išreiškiamas dešimtimis tūkstančių,
lokalizacijoje padalinę parduotų licenzijų skaičių iš skaičiaus kalbų, į kurias išversta programa.
Todėl tūkstantį galima laikyti skaičiumi, į kurį reikėtų orientuotis, planuojant programos lokalizavimą.
Akivaizdu, kad vienkartinių programos lokalizavimo pastangų kaina neturėtų būti didesnė,
negu tūkstančio programos naudotojų patiriamų laiko nuostolių ir papildomų pastangų kaina,
naudojantis jų darbui nepritaikyta programa.
Kas kita, jeigu programa naudojasi kelios dešimtys ar net vienas-kitas šimtas žmonių.
Tada programa gali būti ir nelokalizuota arba tik dalinai lokalizuota, pavyzdžiui,
pritaikant ją tinkamai apdoroti reikiamos kalbos informaciją, bet neverčiant komandų.
Lokalizavimas kultūriniu požiūriu
Kompiuteris yra intelektualus prietaisas jau vien dėl to, kad jis bendrauja su žmogumi kalba.
Jam duodame komandas, išreikštas ne abstrakčiais matematiniais simboliais, o konkrečia, nacionaline kalba.
Į kompiuterį galima žiūrėti kaip į partnerį, kalbantį viena ar kita kalba.
Jeigu mes, juo labiau mūsų vaikai bus priversti nuolat bendrauti su svetimos kultūros ir
svetima kalba kalbančiu partneriu, pamažu ir patys prarasime savo kalbą, kultūrą.
Istorinė patirtis rodo, jog informacijos technologijos stipriai veikia kalbą,
o kartais nulemia net ir tautos likimą.
Amsterdamo spaustuvininkams pripažinus vieną iš vokiečių tarmių tinkamą raštams spausdinti,
pastaroji greitai buvo sunorminta ir tapo olandų kalbos pagrindu.
Jei ne spauda, šiandieninės Olandijos vietoje būtų dar viena Vokietijos provincija
Danielius Ralys ir Virginijus Dadurkevičius.
Lietuviški rašmenys kompiuteryje. Mokslas ir technika, 1991, Nr. 5, p. 2931.
Todėl programų lokalizavimą reikia vertinti ne vien ekonominiu požiūriu.
Tą puikiai supranta mažesnės tautos.
Pavyzdžiui, Islandijoje, turinčiai 13 kartų mažiau gyventojų, negu Lietuva,
visa masinio naudojimo programinė įranga lokalizuojama, nors islandų išlaidos šiems darbams
sudaro didesnę santykinę biudžeto dalį, negu kitų, didesnių, valstybių išlaidos, skiriamos šiam tikslui.
Didžiosios, turtingosios tautos, apsiginklavusios tradicinėmis ir
moderniausiomis informacinės technologijos priemonėmis
(popierine bei elektronine spauda, radiju, televizija, interaktyviąja televizija,
kompiuteriais, kompiuterių tinklais) jau dabar daro, o ateityje darys žymiai didesnę įtaką kitų,
ypač mažųjų tautų kalboms ir kultūroms.
Būtina aktyviai rūpintis, kad informacinė technologijos būtų naudojama lietuvių kalbai puoselėti
bei kultūros vertybėms apsaugoti, kaupti ir skleisti.
Laimutis Telksnys.
Informatika lietuvių kalbai ir kultūrai. Veidrodis, 1998 m. Nr. 8(51).
EN
