Lietuvių kalba turi 68 kirčiuotas raides (34 didžiąsias ir tiek pat mažųjų).
Kirčiuotų raidžių kodavimą apibrėžia standartas
LST 1564.
Jame nekirčiuotos lietuviškos abėcėlės raidės turi tuos pačius kodus,
kaip ir koduotėje LST ISO/IEC 8859-13,
o kirčiuotos raidės įdėtos vietoj kitų kalbų raidžių.
Šis standartas taikomas Unix genties operacinėms sistemoms ir
duomenų mainams tarp skirtingų operacinių sistemų.
Operacinei sistemai Windows rengiamas kirčiuotų raidžių
kodavimo standartas LST 1590-4.
Lyginant su standartu LST 1564, jo kodų lentelė papildyta fonetiniais ženklais.
Operacinei sistemai DOS taikomas kirčiuotų raidžių
kodavimo standartas
LST 1590-2.
Jame visos pagrindinės lietuvių k. abėcėlės raidės turi tuos pačius kodus,
kaip ir koduotėje LST 1590-1,
o kirčiuotos raidės bei fonetiniai ženklai įdėti vietoj kitų kalbų raidžių.
Kirčiuotų raidžių rinkimas su kombinaciniu (mirusiu) klavišu numatytas
klaviatūros standarte LST 1582.
Kirčiuota raidė renkama paspaudus du klavišus:
kombinacinį klavišą su kirčio ženklu ir kirčiuojamos raidės klavišu.
Tam reikalinga kirčiuotų raidžių klaviatūros tvarkyklė.
Kirčiuotoms raidėms rodyti ekrane arba spausdinti reikalingi jas turintys šriftai, pavyzdžiui Palemonas.
Unikode ir 32 bitų standarte ISO/IEC 10646 kodas turi 33 kirčiuotas raidės,
o kitos 35 išreiškiamos kompozicinėmis sekomis (raidė + kirčio ženklas).
Kompozicinė seka lygiavertė vienam ja komponuojamam ženklui,
tačiau dar ne visos programos susidoroja su kompozicinėmis sekomis.